Kelionė pas broliukus Latvius Lietuvių keliais

Lietuvos pramonė tarpukaryje nesivystė taip greitai, kaip Latvijos, todėl buvo ekonomiškai buvo labiau atsilikusi. Prekyba ir pramonė ypač sparčiai augo Latvijoje, kuri turėjo du didelius prekybinius uostus – Rygą ir Liepoją, kai tuo tarpu Lietuva buvo atskirta nuo savo geografiškai natūralių uostų – Klaipėdos ir Karaliaučiaus. XIX a. pab. –XX a. pr. lietuviai važiuodavo į Latviją dirbti taip gausiai, kad tuometinė Lietuvos vyriausybė turėjo „atsiraitoti rankoves“ ir dar intensyviaus kviesti likti dirbti Tėvynėje. Tačiau Pirmojo pasaulinio išvakarėse vien Rygoje gyveno 37 tūkst. lietuvių. Daugpilis, Liepoja, Ryga, Jelgava, Durbė turi daugiausia lietuviškų pėdsakų. Ar galime ištrinti iš Lietuvos ir Latvijos istorijos Vaižganto, prezidento A. Smetonos ar Lietuvių mokyklos Rygoje įkūrėjos Aldonos Treija, Radvilų giminės įspaudus?

1 diena. Išvysktame Į Liepoją per Palangą, Būtingę. 
Lietuvos – Latvijos pasienio teritorijoje 1921 m. gegužės mėn, dalyvaujant tarptautiniam arbitrui Edinburgo universiteto prof. Jamesui Simpsonui, buvo pasirašyta Konvencija sienoms tarp Lietuvos ir Latvijos nustatyti. Ne vienas tarpukario Lietuvos elito veikėjas, ministras ar prezidentas mokėsi Liepojos gimnazijoje (prieškariu Liepojoje lietuviai sudarė apie 25 proc. gyventojų). 1910 m. Liepojoje veikė daugiau nei 50 įmonių, kuriose dirbo apie 7 000 darbininkų, tarp jų – nemažai iš 18 000 tuo metu mieste gyvenusių lietuvių. Rudeniop žemaičių vežimai, pilni grūdų ir kitų ūkio produktų pardavimui užkimšdavo į Liepoją vedančius kelius. Iš ten grįždavo prisipirkę įrankių, baldų, cukraus, moterims – papuošalų, vaikams – saldainių, kitų šeimai ir ūkiui reikalingų prekių. 1939 m. kovo 22 d. po ultimatumo Vokietijai atidavus Klaipėdos kraštą vienintelis Lietuvos karinis laivas „Prezidentas Smetona“ perkeltas į Liepojos uostą.
Ekskursijos metu aplankysime: Liepojos himno personažų alėją, šv. Nikolajaus stačiatikių Jūros cerkvę, Karinį uostą ir paplūdimį, Petro turgų, Latvijos muzikantų garbės alėją, Rožių aikštę, Liepojos gimnaziją, Liepojos lietuvių bendruomenės namus. Po laisvo laiko išvykstame į Durbę, kurioje 1260 m. liepos 13 d. prie ežero įvyko garsusis Durbės mūšis tarp kryžiuočių ordino ir žemaičių, į kurių pusę perėjo ordino armijos sušaukti kuršiai. Išvykstame į Rygą. Palikę nuošalyje tradicinius turistinius maršrutus pažintį su Ryga pradėsime nuo Alberta ir Elizabete gatvių, kuria gausu Art Nuveau stiliaus pastatų. Art Nuveau – tai gamtos, gėlių žiedų kekių, ornamentų, vingiuotų ir kalvotų linijų, fantazijų puokštė, puikiai atsispindinti net 800 Rygos pastatų. Nakvynė viešbutyje. 

2 diena. Ryga – Jūrmala
Pusryčiai. „Ryga – latvių miestas, tačiau jos istorijos neišplėši nuo lietuvių istorijos“ – Vaižgantas. Rygos mieste susibūręs didžiausias ir veikliausias Latvijos lietuvių telkinys. Iš 25 000 Latvijoje gyvenančių lietuvių apie 8 000 gyvena Rygoje. Rygos lietuviškos veiklos pagrindinis variklis – Rygos lietuvių vidurinė mokykla. XIX a. antroje pusėje, kaip ir į anksčiau minėtus Liepojos ir Jelgavos miestus, į Rygą lietuviai irgi važiavo darbo ieškoti. Jau tada Rygoje kapitalas buvo kalamas, lietuviai darbo rasdavo Rygos geležinkelio vagonų statyboje, popieriaus ir gumos fabrikuose, degtinės varyklose ir alaus bravoruose, linų verpyklose, lentpjūvėse, baldų dirbtuvėse, prie tramvajų ir geležinkelių, uostuose ir kitur. 
Prieš ekskursiją 9 val. norintieji galės dalyvauti lietuvių kalba aukojamose šv. Mišiose! 
Keliausime į senamiestį ir aplankysime: 1330 m. statytą pilį, kurioje yra įkurta Latvijos prezidento rezidencija; didžiausią Baltijos šalyse liuteronų katedrą, katedros aikštę; Šv. Petro bažnyčią – aukščiausią Rygoje, paminklą Brėmeno muzikantams, atminti viduramžių Hansos pirklių lygos istoriją; savo puošnumu užgniaužiančius kvapą „Juodagalvių“ rūmus, šv. Jokūbo katedrą, kuri katalikams buvo gražinta XVI a. kardinolo Jurgio Radvilos iniciatyva; „Trimis broliais“ vadinamą pastatų kompleksą; jaukią „aludarių“ gatvelę; Švedų vartus ir kareivines, „Katinų namą“ su labai simpatiška jo istorija; paklaidžiosime lyg iš kalėdinio atvirtuko nužengiasiame Konventa seta gatvelių raizgalynėje; Laisvės paminklą – latvių tautos laisvės ir vienybės simbolį ir daug kitų vietų, kurias net ir daug kartų pabuvoję gal nematėte. Aplankysime iš Gargždų kilusios a.a. A. Treija įkurtą Latvijos lietuvių gimnaziją. 
Po ekskursijos Rygoje išvykstame į madingąjį Jūrmalos pajūrį, kuriame galėsite praleisti popietę ir nusimaudyti (jei leis geras oras). Po laisvo laiko grįšime nakvynei į Rygą. Galėsite pavakaroti senamiestyje, esant galimybei paplaukioti laiveliu po Dauguvos upę. 
3 diena. Jelgava
Po pusryčių išvykstame į Jelgavą. XIX a. pab.–XX a. pr. miestas garsėjo kaip lietuvių kultū¬rinės ir politinės veiklos centras. Tuo laiku jis darė didelę įta¬ką Lietuvos kultūriniam, politiniam gyvenimui. Taip pat tampriais saitais yra surišta su Biržų kunigaikštystės istorija. 
Ekskursijos metu apžiūrėsime garsiuosius caro Petro I architekto iš Italijos B. Rastrelli suprojektuotus rūmus, Šv. Trejybės bažnyčios bokštą, Šv. Simono ir Šv. Onos ortodoksų katedrą, buvusią latvių. Ekskursijos pabaigoje ne tik aplankysime latvių ir lietuvių intelektualų „kalvę“ Academia Petrina gimnaziją, vietą, kurioje mokėsi prezidentas A. Smetona, bet paminėsime Lietuvos nacionalinę šventę ir sugiedosime Lietuvos himną. Juk tai vienintelis himnas, kuris yra giedamas visame pasaulyje vieną ir tą pačią dieną! Todėl pasiimkite Lietuvos vėliavą bei smagią lietuvišką nuotaiką! Kupini įspūdžių keliausime namo.

_______________________________
Pastabos: Už papildomą kainą – vienvietis kambarys, pietūs, bilietai į lankomus objektus, vietinių gidų paslaugos Liepojoje ir Rygoje.

______________________________________
Registracija kelionei bei informacija : info@jnd.lt / +370 679 02200
Programa lanksčiai pritaikoma kolektyvams.
______________________________________
© Be autoriaus sutikimo draudžiama programą kopijuoti ar naudoti komerciniais tikslais.
______________________________________
Kelionių organizatoriaus UAB JND
Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos išduoto pažymėjimo Nr. 16407. Prievolių užtikrinimo Swedbank garantija. Nr. 20-046812-GM.

[bookly-form service_id=”33″ hide=”categories,services,staff_members,date,week_days,time_range”]

Informacija ruošiama.

Visas kelionės pirkimo sąlygas rasite čia.

X
Užklausos forma